Istorinė apžvalga
Gaisrinių tyrimų centras (anksčiau – Priešgaisrinė bandomoji stotis) įkurtas 1969 m. Įkurtos laboratorijos tikslas buvo tirti gaisrų priežastis ir atlikti gaisrinius bandymus. Vėliau Priešgaisrinė bandomoji stotis pakeitė pavadinimą į Bandomąją priešgaisrinę laboratoriją, 1996 m. į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centrą, o 2022 m. į Gaisrinių tyrimų centrą. Gaisrinių tyrimų centras 1998 m. tapo pilnateisiu Europos gaisrinių bandymų laboratorijų asociacijos (EGOLF) nariu. Jo darbuotojai kasmet dalyvauja EGOLF posėdžiuose, kuriuose svarstomi klausimai, susiję su Europos standartais. 1999 m. buvo įsteigta Sertifikavimo tarnyba.
Gaisrinių tyrimų centras
Gaisrinių tyrimų centras (toliau – Centras) yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Departamentas) mokslo įstaiga, nepriklausoma nuo gamintojų ir vartotojų, kompetentinga užsiimti Centro nuostatuose nustatyta veikla. Centras yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, vėliavą ir ženklą.
Įstaigos įregistravimo Nr. BD-02-30
Identifikavimo kodas 188781788
Įregistravimo data 2002 06 06
Centro veiklą apibrėžia Centro nuostatai, patvirtinti 2021 m. spalio 14 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1-611. Centro steigėjas yra Vidaus reikalų ministerija. Vidaus reikalų ministro perduotas visas steigėjo teises ir pareigas vykdo departamentas (2001 m. birželio 12 d. Vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 308 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos padalinių pertvarkymo”). Centrą sudaro Produktų tyrimų skyrius, Ekspertinių tyrimų skyrius, Atitikties įvertinimo skyrius. Centre yra įdiegtos kelios kokybės valdymo sistemos, apimančios Produktų tyrimų bei Atitikties įvertinimo skyrių veiklą.